Kuri moteris nesvajoja apie rūpestingą vyrą? Tačiau ar kiekviena moteris atlaiko rūpestingą vyrą?
Rūpintis galima įvairiai. Galima skambinti į mobilų telefoną, siųsti SMS ir elektroninius laiškus. Viso šio rūpinimosi leitmotyvas: „kodėl tu neatsakai?“. Toks rūpinimasis dažnas, kai jūs norite pabūti viena ar esate užsiėmusi kokia nors draugija. Tačiau jūsų privatus gyvenimas antrajai pusei sukelia nepaprastą nerimą. Jam tai reiškia tik vieną: jūs slystate iš jo rankų. Jūsų pasąmonė pagauna šį rūpinimąsi kaip bandymą kontroliuoti jūsų gyvenimą. Ir jūs nesąmoningai atsakote į tai maištu: vėl ir vėl netyčia atjungiate mobilų telefoną, išjungiate jo garsą, pamirštate patikrinti pašto dėžutę ar to nenorėdama „užlaužiate“ Internetą.
Bet rūpintis galima subtiliau. Štai jūsų išrinktasis prisimena jūsų gimtadienį ar pažinties metines. Ir paruošia jums netikėtą siurprizą – nuperka bilietus į indų masažą, vandens atrakcionų parką ar užsisako staliuką restorane. Toks rūpinimasis dažnas, kai vyriškis jums tik asistuoja, kai nori padaryti gerą įspūdį, kai to niekad nedarę, bet jaučiasi prieš jus kaltas… Stop. Nerimastingos moterys šioje vietoje kaip tik ima abejoti: ar toks dėmesys nereiškia, kad jis nori užglaistyti prieš jus kokį nors savo nusižengimą ar trūkumą? Kai kurių moterų pasąmonė kaip tik tai ir įtaria. Todėl jos nesąmoningai imasi prevencinių veiksmų: atsisako eiti į masažą, baseiną ar restoraną, nes kaip tik tuo metu netyčia sunegaluoja, prisimena, kad reikia padėti mamai, nulaužia bato kulniuką ir sutinka iš toli atvykusią draugę. „Man labai nepatogu, bet aš negaliu“ – paaiškina jos.
Bet vyrai nebūtų vyrai – rūpintis galima dar subtiliau. Galima atsidurti jūsų kelyje kaip tik tuo momentu, kai jums iškyla realus nemalonumas. Štai jūs slydinėdama panarinote koją, o jis kaip tik lipa į kalną ir kilniaširdiškai nuneša jus aukštyn ant savo rankų. Arba jūsų automobilis užgeso viduryje vieškelio, o jis kaip tik čia važiavo su savo džipu. O gal jis davė kraujo jūsų sergančiam vaikui. O gal jis stotelėje galantiškai leido jums pusvalandį pasišnekėti su svarbiu asmeniu, kai jūsų mobilusis išsikrovė… Šiais atvejais įtarti jį kalte ar siekiu padaryti jums gerą įspūdį neišeina, nes viskas vyko neplanuotai. Užtat toks dėmesys jaudina net labai nerimastingas moteris. Žinoma, ir šiuo atveju jos gali paklausti savęs: ar tikrai atsitiktinai jis atsidūrė tame sniego užpustytame kurorte, tame vieškelyje, toje ligoninėje ir toje stotelėje? O gal tai Visagalis nuvedę jį būtent ten, kur laukėte jūs, ir nėra ko jam dėl to skinti laurus. Taip Dievas norėjo. Taškas. Jis ne prie ko. Galvoja, vieną kartą išgelbėjo jus ir dabar – didvyris visam gyvenimui?
Bet kodėl visais šiais atvejais mes kalbame apie moters priešinimąsi rūpestingam vyrui? Argi ne natūraliau būtų pasakyti: štai moteris džiaugsmingai priima rūpestingo vyro rūpinimąsi ir su neslepiamu dėkingumu apdovanoja jį savo šypsena ir meile?
Nebūkime naivūs. Žmogus apskritai, o juo labiau moteris yra būtybė mėtyta vėtyta, daug per savo istoriją patyrusi ir pasakomis apie nemokamą sūrį nepaperkama. Rūpestingas vyras anksčiau ar vėliau pakliūna į moters abejonių ir netgi pasipriešinimo zoną. Moters gyvenimo kelias eina ne link rūpestingų, o link pakenčiamų vyrų. Pagal formulę „su tuo žmogumi aš galiu gyventi“. Rūpestingi, gražūs, atsidavę vyrai, jei jai ir teko juos sutikti, dažniausiai lieka kitoms arba istorijai: „mano primas vyras buvo labai rūpestingas, tačiau seksas su juo buvo siaubingas“, „mano draugės vyras – tiesiog idealas, jis taip gražiai ja rūpinasi, aš jai taip pavydžiu“; „iš pradžių jis buvo toks rūpestingas, ir tik po vedybų parodė savo tikrą veidą: šunsnukis, donžuanas ir girtuoklis“. Ar jums neatrodo, kad moterys tiesiog stebėtinu tikslumu išvengia labai gerų ir rūpestingų vyrų? Jei moterų tarpe jūs rasite laimingai susituokusių moterų, tai anaiptol ne dėl to, kad vyras buvo fantastiškai rūpestingas. O dėl to, kad moteris ir vyras buvo fantastiškai tolerantiški vienas kitam.
Tai – giliai pasąmonėje tūnanti išmintinga strategija: neįsileisk į savo gyvenimą daugiau laimės, nei gali panešti. Moteris, su jos paaštrinta savigrauža ir nuotaikų svyravimais yra potencialiai nukreipta į rūpinimąsi ne vyru, o mažu vaiku. Ji puikiai žino, kad ilgam gavusi į vyrus nepaprastai rūpestingą vyriškį, įsipareigotų mainais išlikti jam super rūpestinga, fantastiškai mylinti ir nepaprastai dėkinga. Tai tik kalbama, kad moterys atseit, nori iš vyrų visko. Ir kad moterys nori, kad vyrai jomis labai rūpintųsi. Gal kai kurios moterys sąmoningai ir vertina save taip aukštai, tačiau sielos gilumoje – ne. Pasąmonės logika realistiškesnė. Vyras turi būti tinkamas man. Vyras turi būti su tokiais trūkumais, kuriuos aš galiu pakęsti. Vyras turi būti man mielas, simpatiškas, seksualiai patrauklus, mylėti mane, ir galų gale aš turiu atleisti jam kai kuriuos jo trūkumus – štai žemiškos meilės pagrindas. O fantastiškai rūpestingas vyras… ir dar gražus… ir dar pasiturintis… Na jau ne, kažkas čia ne taip –sako moters pasąmonė ir netyčia atmeta šį variantą. Kaip jūs atsakytumėte į skambutį, kuriuo jums siūloma ateiti vakare į vieną kavinę, nes jūs kaip tik pati nežinodama išlošėte milijoną eurų? Ar eitumėte? Ne? Pagalvokite dar kartą…
Olegas Lapinas